- šiurkštuolis
- šiurkštuõlis, -ė smob. (2) DŽ 1. LL43, Rtr, BŽ105, NdŽ, KŽ kas šiurkštus, nemandagus, stačiokas, akižara: Mykolas atgailojo ir grįžęs vėl buvo šiurkštuolis, nebe šventas Vaižg. Laikas sudrausti šiurkštuolius tarnautojus sp. 2. kas šiaurus, šaltas, žvarbus: Papūti, vėjelėli, papūti, šiurkštuolė̃li VD392. 3. NdŽ kieno šiurkštus, nelygus paviršius: Kai kurios palmių rūšys, pavyzdžiui, finikas, šiurkštuolė, neblogai auga ir ankštuose bei nesaulėtuose kambariuose rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.